Mokslininkai nustatė, kad dėl žmonių vienišumo gali būti kalta genetika. Turint „vienatvės geną“, tikimybė, kad ateityje liksite vienišas, padidėja 20 procentų. Tai lemia „geros savijautos“ hormonas serotoninas. Genetiškai paveldėjus mažesnį jo lygį smegenyse, žmogus jaučiasi nejaukiai megzdamas artimus ryšius.
Šis tyrimas buvo vykdomas Pekino universitete. Mokslininkai paėmė beveik 600 studentų iš Kinijos universitetų plaukų mėginius, o jų dėmesį atkreipė genas, kuris vadinasi 5-HTA1. Nustatyta, kad egzistuoja dvi skirtingos vieno geno versijos. Turintieji „G“ tipo geną sunkiau plėtoja artimesnius santykius, o tie, kurie „nešioja“ „C“ geno variantą, pažintis mezga ir plėtoja kur kas sėkmingiau. Beje, genų variantų skirtumai galioja nepriklausomai nuo žmonių išvaizdos ar materialinės padėties.
5-HTA1 genas smegenyse atlieka svarbų vaidmenį, o „G“ tipą galima pavadinti vienišių genu, nes būtent jis lemia mažesnę hormono serotonino gamybą. Laimės hormonas įtaką daro visai bendrai žmogaus savijautai, o tie, kuriems jo trūksta, yra linkę į neurozes, dažniau yra kamuojami depresijos.
„G“ geno tipas lemia pesimizmą, neurotizmą, kurie trukdo sukurti stabilius ir visaverčius santykius. Dėl psichologinių problemų žmonės sunkiau užmezga pažintis, o romantiški santykiai linkę labiau žlugti nei tęstis. Tokios išvados pateikiamos žurnale „Scientific Reports“.
Genetikai savo tyrimams pasirinko būtent studentus, nes jie turi daugiau laiko ir galimybių bendrauti, plėsti pažinčių ratą ir megzti santykius, todėl ir jaunų žmonių tyrimai objektyviau parodo genų indėlį socialiniams santykiams.
Tuo tarpu kiti mokslininkai šiam tyrimui pateikia kontrargumentų ir teigia, kad genų vaidmuo yra minimalus daugeliu atvejų. Tačiau iš esmės pritariama, kad genai įtakos tarpusavio santykiams tikrai turi.
Tyrimu susidomėjo ir santykių ekspertė dr. Pam Spurr, kuri tvirtina, kad kiekvienas visuomet gali rinktis. Jei kažkur žmogus turi trūkumų, jis mokydamasis deramo elgesio juos visuomet gali pašalinti. Tad genams nereikėtų leisti valdyti ir nulemti mūsų gyvenimo.
Puikus pavyzdys ir įrodymas, kad genams galima pasipriešinti – identiški dvyniai, kurie sukuria šeimas pasirinkę kardinaliai skirtingus gyvenimo partnerius.