Ar kada pagalvojote, kad žmonės ir žinduoliai vieninteliai jaučia skausmą, tuo tarpu visi kiti 80 proc. gyvų Žemės padarų skausmo receptorių tiesiog... neturi? Pastarieji nesugeba atpažinti pavojingų signalų ir dažnai neatsitraukia net tada, kai jiems gresia mirtis.
Minėtiesiems 80 proc. gyvių priklauso visi nariuotakojai (jų Žemėje gyvena daugiau nei milijonas rūšių, jei tiksliau – 1,17 mln.) – vėžiagyviai, vabzdžiai, šimtakojai. Nariuotakojai paplitę visame žemyne, išskyrus Antarktidos tyrus. Šie dažniausia smulkūs gyvūnai neturi skausmo receptorių, o jų gyvenimo trukmė – stebėtinai trumpa.
Mokslininkai daro prielaidas ir teigia, kad skausmo receptorių neturi primityvūs gyviai, tuo tarpu ilgiau gyvenantiems, sudėtingesnės struktūros organizmams skausmo receptoriai būtini, kad jie galėtų mokytis iš neigiamos patirties ir vengtų gyvybei pavojingų stimulų.
Šiuos teiginius gali iliustruoti ir paprasta praktika: į atvirą ugnį skrendantys naktiniai drugiai arba nebandantys atsitraukti vikšrai ar žiogai, kai juos atakuoja didesnis grobuonis. Visgi galima teigti, kad ne visi padarai tokie atsparūs skausmui: Šiaurės Airijos Belfasto karalienės universiteto mokslininkai atliko bandymus, kurių metu tikrino, kaip krabai reaguoja į elektros impulsus. Krabai rodė aiškią antipatiją, todėl galima teigti, kad vėžiagyviai skausmą vis dėlto junta. JAV mokslininkai tyrinėjo vaisines museles – jos vengė kaitros šaltinio, tačiau sunku pagrįsti, ar suveikė refleksai, ar jutimo neuronai.