Mokslininkai aiškinasi, kodėl nuolat vėluojame
2015-02-12

Bent kartą kažkur esame vėlavę kiekvienas. Dažnai koją pakiša ir laiku į pamokas ar susitikimą su draugais atvykti sutrukdo transporto grūstys ar kitos priežastys, kurios tiesiogiai nuo mūsų nepriklauso. Tačiau yra ir tokių žmonių, kurie nuolat visur vėluoja anaiptol ne dėl kamščių. Anot mokslininkų, dėl to kaltos ne aplinkybės – tai asmenybės problema, erzinanti ir gluminanti aplinkinius. Kaip rašoma tinklalapyje scitechalert.com, mokslininkai įprotį nuolatos vėluoti dar vadina asmens savybių šalutiniu poveikiu. 

Tad kodėl yra žmonių, kurie skundžiasi nuolat nespėjantys į autobusą, o į bažnyčioje vykstančią vestuvių ceremoniją atvyksta tik tada, kai jaunavedžiai taria lemtingąjį „Taip“? Kodėl tokį elgesį sunku kontroliuoti ir dar sunkiau pataisyti? 

Lėtinis vėlavimas jau kelis dešimtmečius yra mokslinių tyrimų objektas. Ne vieną dešimtmetį stengiamasi išsiaiškinti tokio nuolatinio vėlavimo priežastis. Pagaliau įvardyti keli asmenybės bruožai, kurie šiuo atžvilgiu yra itin svarbūs. 

Niujorko universiteto Verslo mokykloje dirbantis socialinės psichologijos specialistas J. Krugeris teigia, kad už vėlavimą taikant įvairias nedideles bausmes, panaikinus skatinimo priemones, žmonės vis tiek vėluoja – jų nebaugina nei sankcijos, nei pasekmės. 

Viena elementariausių priežasčių, trukdančių į tam tikrą vietą atvykti laiku – nesugebėjimas tiksliai įvertinti, kiek laiko užtruks viena ar kita veikla. Tai susiję su blogu laiko planavimu. Tyrimais įrodyta, kad žmonės pervertina savo galimybes ir įvairių užduočių trukmę savo darbo kalendoriuje yra linkę sumažinti bent 40 procentų. 

Dar vienas svarbus atradimas – kad „lėtiniai vėluotojai“ dažniausia bando kelis darbus atlikti vienu metu. Prie tokių išvadų prieita prieš daugiau nei dešimtmetį, kai San Diego universitete buvo tirtas 181 metro vairuotojas. Į darbą labiau vėluoti linkę buvo tie, kurie vienu metu dirbdavo kelis darbus. Taip yra todėl, kad vienu metu atlikinėjant kelias veiklas sunkiau sutelkti dėmesį ir suvokti, ką veiki. 

San Diego universitete atliktam tyrimui vadovavęs J. Conte nustatė, kad vėluoti linkę asmenys, pasižymintys tam tikromis savybėmis – jie mokslininkų suskirstyti į 2 tipus. A tipo asmenys dažniausia yra punktualūs, griežti, turintys aiškius, konkrečius tikslus. B tipo žmonės, kurie yra labiau atsipalaidavę ir neturi griežtų gyvenimo rėmų, dažniau ir vėluoja. 

Mokslininkai mano, kad A ir B tipo asmenybės skirtingai suvokia laiko tėkmę. J. Conte, vykdydamas tris paskutiniuosius savo tyrimus, nustatė, kad A tipo žmonių minutės trukmė – apie 58 sekundės, tuo tarpu B tipo – 77. Jis teigia, kad jei vienų žmonių laiko suvokimas nuo kitų skiriasi net 18 sekundžių per min, atsiranda suvokimo spraga, kuri nuolatos didėja. Tačiau net ir šis žinojimas nepadeda išspręsti vėlavimo problemos: skaičiuojama, kad vien JAV dėl žmonių vėlavimo verslas kas metus praranda po maždaug 90 mlrd. dolerių. Tačiau mokslininkai po truputį ieško strategijų, kurios padėtų būti punktualesniems. 

Tiems, kurie į dienotvarkę įtrauktiems darbams nuolat skiria per mažai laiko, mokslininkai pataria užduotis suskirstyti mažesniais segmentais – tai leis darbus įvykdyti tiksliau ir numatytu laiku. 2012 m. vykdytas tyrimas įrodė, kad jei žmonės mintyse įsivaizduoja užduotį prieš jos imdamiesi, jiems pasidaro aiškiau, kokia bus bendra visos užduoties trukmė. 

Vienas naudingas patarimas nuolat vėluojantiems – įsikalti sau į galvą, kad vienu metu dviejose vietose atsidurti neįmanoma. Taip pat dienotvarkę reikėtų planuotis iš anksto, „į priekį“. Deja, asmenybės tipo pakeisti neįmanoma, tačiau tam tikras savybes išsiugdyti ar bent sušvelninti tikrai galima. 


< Grįžti į naujienų archyvą
© 2013-2018 NoriuIšmokti.lt - Visos teisės saugomos.
DIZAINAS: SmallDesignJobs