Nors Mėnulis nuo Žemės nutolęs sunkiai suvokiamu atstumu, tai netrukdo garsių kompanijų atstovams svarstyti apie jį kaip apie naujas erdves kalnakasybai. Skaičiuojama, kad mėnulyje šiuo metu yra per 1,6 mlrd. tonų ledo, taip pat ir gausybė naudingųjų iškasenų. Naujausiame žurnalo „Physics World“ numeryje žurnalistas R. Cornfieldas teigia žinantis, kad privačios įmonės bei kosmoso agentūros jau svarsto, kaip pilkame Mėnulio kraštovaizdyje galėtų pradėti naudingųjų iškasenų paieškas.
Nors NASA pilotuojamų „Apollo“ misijų į mėnulį nebevykdo jau apie 40 metų, tačiau sklandantys Mėnulyje erdvėlaiviai aptiko daug apledėjusio vandens šiauriniame ir pietiniame poliuose. Manoma, kad ten, kur randama vandens, yra ir kuro. Be to, kurą galima išgauti ir iš paties apledėjusio vandens.
Įsikūrusi JAV kompanija „Shackleton Energy Company“ (SEC) planuoja iškasti didžiulius rezervus apledėjusio vandens – jis turėtų būti paverčiamas raketiniu kuru. Kosmose planuojama sukurti „dujų stotį“: joje būtų galima gauti raketinio kuro, toks gavybos būdas atsieitų pigiau negu kurą gabenant iš Žemės.
SEC planuoja, kad kuras būtų išgaunamas dirbant ne tik žmonėms, bet ir robotams, kasinėjantiems Mėnulio polius. Vėliau kai kurie perdirbti produktai būtų panaudojami ir kaip gavybos mėnuleigių kuras.
Kita bendrovė, besidominti resursų, rastų Mėnulyje panaudojimu – „Moon Express“ – kaip kurą taip pat planuoja naudoti apledėjusį vandenį. Šiuo atveju būtų panaudojamas ir peroksidas, kuris ilgą laiką buvo puikus raketinio kuro pakaitalas.
Tačiau realių darbų, o ne kalbų imasi Kinija: jau 2013 m. gruodį Mėnulyje nusileido mėnuleigis, pavadintas „Nefritiniu triušiu“. Abiejuose Mėnulio poliuose ketinama įkurti bazes. Kinija – valstybė, vienintelė turinti tam tikro tipo naudingųjų iškasenų, panaudojamų gaminant įvairius prietaisus pradedant telefonais, baigiant kompiuteriais. Tad nieko nuostabaus, kad didžioji gamybinė valstybė nori dominuoti ir šioje srityje.