Kokias technologijas atspėjo filmo „Atgal į ateitį“ kūrėjai?
2015-01-19

Jau mažiau nei po 300 dienų sulauksime 2015 m. spalio 15-osios – dienos, į kurią keliavo garsiojo Roberto Zemeckio (beje, turinčio lietuviško kraujo) fantastinio filmo „Atgal į ateitį“ herojai. Filmas buvo sukurtas, o ir realus veiksmas vyko 1989 metais. Taigi jau dabar galime prognozuoti, ką filmo herojai atspėjo, o kur kurdami scenarijų su ateities atradimais šiek tiek perlenkė lazdą. Šiandien peržiūrėjus filmą iš tiesų galime rasti nemažai šiuolaikiškų išradimų. R. Zemeckis neįžvelgė pagrindinių XXI amžiaus naujovių – mobiliųjų, išmaniųjų telefonų, interneto, taip pat kiek persistengė vaizduodamas skraidančius automobilius ir levituojančias riedlentes. Žurnalas „Guardian“ sudarė sąrašą, kuriame matyti filmo ir realaus 2015 m. gyvenimo faktai – panašumai ir skirtumai. 

Filme numatoma, kad daug ką valdys robotai ir aktyviai bus naudojamasi robotinėmis technologijomis. Beje, filmo kūrėjai kiek persistengė vaizduodami šiukšliadėžes robotus, valdomus nuotoliniu būdu ir robotų vedžiojamus šunis. 

Filme vaizduojama, kaip siekiant nustatyti žmonių tapatybę skenuojamos akių rainelės ir pirštų atspaudai. Beje, filme rodyta, kad žmonės į namus įeina juos atsirakindami ne raktais, tačiau atsistodami prie rainelę skenuojančio įrenginio. 

Filme šiek tiek persistengta vaizduojant žmonių aprangą – auksinius lietpalčius ir dvigubus kaklaraiščius. Deja, nepagaminta ir greitai savaime išdžiūvanti striukė, kuri keičia dydį ir prisitaiko prie kiekvieno žmogaus figūros. Tačiau su akiniais neperspausta, nes bene kiekvienas filmo herojus nešioja akinius, primenančius „Google Glass“, gebančius fotografuoti, didinančius vaizdą, leidžiančius pasidairyti po duomenų bazes. Kalbant apie batelius, filme vaizduojami savaime susivarstantys bateliai. Įmonė „Nike“ jau sukūrė batelius, kurių nereikia varstyti. 

Filme „Atgal į ateitį“, kad ir kaip tai keistai atrodytų, vis dar egzistuoja popierius. Tiesa, naudojamas ne bet koks, o atstumiantis dulkes. Filme rodoma, kad išnyko teisininkų profesija, o teisinė sistema veikia gerokai sparčiau ir našiau. Čia išlieka grynieji pinigai, nieko neužsimenama apie bankomatus ar elektroninę bankininkystę.

Žvelgiant į maistą, filme rodoma, kad pagrindinio herojaus mama per kelias minutes su rehidratoriumi iškepa sausainio pyragėlį. Tiesa, tokio išradimo dar vis nėra. Filme vaizduojamos ir žmogų galinčios atjauninti technologijos: vienas iš veikėjų pasakoja, kaip jam buvo perpiltas kraujas, persodinti plaukai, blužnis ir gaubtinė žarna. 

Filmo kūrėjai itin tiksliai pavaizdavo plokščiaekranius televizorius. Filme „Atgal į ateitį“ tokio tipo televizoriai vyrauja visur: ant sienų, užuolaidų, tarnauja kaip reklaminiai stendai ir kt. Beje, filme rodoma, kad televizoriaus žiūrėjimas – pats mėgstamiausias paauglių laisvalaikio leidimo būdas (apie kompiuterius filmo kūrėjai nepagalvojo, tad beliko televizoriai). Beje, filme rodyta, kad vienas ekranas naudojamas vienu metu, suskaidant jį į 6 mažus ekraniukus. Taip pat filme vaizduojami ir pirmieji vaizdo skambučiai – „Skype“ prototipas. 


< Grįžti į naujienų archyvą
© 2013-2018 NoriuIšmokti.lt - Visos teisės saugomos.
DIZAINAS: SmallDesignJobs