Amerikiečių mokslininkai, atlikę ilgalaikius tyrimus, išsiaiškino, kad suaugusiesiems kalbų mokytis trukdo ne kas kita kaip išvystytas jų intelektas. Eksperimente dalyvavo suaugę asmenys. Nustatyta, kad kuo daugiau dėmesio gramatikos įsisavinimui jie skyrė, tuo blogesnių rezultatų pasiekė.
Mokslininkai kalbininkai jau senokai atkreipė dėmesį į tai, kad vaikams kur kas paprasčiau sekasi įsisavinti sudėtingas gramatines konstrukcijas ir išimtis iš taisyklių. Pastarųjų pasitaiko daugelyje kalbų (pavyzdžiui, angl. k. „go – went“ ir pan.). Mažieji išimtis ir greičiau pradeda vartoti kasdienėje savo kalboje.
Suaugusieji gramatiką sunkiau „perkanda“ todėl, kad priekinė smegenų žievė visus resursus sutelkia į kalbos mokymąsi. Manoma, kad ši smegenų dalis nustelbia kitas smegenų sritis, atsakingas už intuityvų mokymąsi. Būtent intuityvaus mokymosi išsivystymu pasižymi ir mažųjų smegenys.
Dar tyrimais nustatyta, kad mokantis kalbų veikia du atminties tipai – verbalinis, saugantis žinias bei faktus, padedantis geriau įsiminti žodžius ir įsidėmėti gramatikos taisykles.
Tuo tarpu implicitinė – procedūrinė atmintis leidžia žmogui viską daryti intuityviai, nesusimąstant apie atliekamą veiksmą. Ši atmintis dalyvauja panaudojant sudėtingas gramatines konstrukcijas.
Suaugusieji, mokydamiesi užsienio kalbų, panaudoja visus ar bent didžiąją dalį savo verbalinės atminties resursų. Tokiu būdu išmokstama daug taisyklių bei žodžių, tačiau asmeniui galiausiai bendrauti ta kalba gali ir nepavykti. Taigi norint išvengti šios problemos, atlikę tyrimą mokslininkai rekomenduoja klausantis užsienio kalbos įrašų dėmesį nukreipti kitur ar atlikti įvairius smegenų lavinimui skirtus pratimus.