Brazilija – pirmoji šalis pasaulyje, įteisinusi genetiškai modifikuotų uodų populiaciją. Manoma, kad uodai padės įveikti šalyje sparčiai plintančią Dengė karštligę, kuria Brazilijoje kasmet suserga per 50 mln. žmonių. Šios ligos virusą per kraują perneša uodų patelės. Kurti genetiškai modifikuotus uodus buvo patikėta Didžiosios Britanijos biotechnologijų bendrovei „Oxitec“. Pastaroji atlikto tyrimus ir išveisė genetiškai modifikuotų uodų patinėlių populiaciją.
Kuo šie uodai skirsis nuo įprastųjų?
Pirma, genetiškai modifikuotų uodų palikuonys gyvens apie du kartus trumpiau, jie bus silpnesni fiziškai. Paleidus į laisvę, uodų populiacija kaipmat žymiai pakis. Mokslininkai tikisi, kad galės pakeisti ir laukinių uodų DNR – tai suteiktų galimybių kovoti su uodų platinama maliarija. Tai labai dažna liga, 2008-aisiais nusinešusi per milijono žmonių gyvybes. Naujausiuose pranešimuose sakoma, kad neseniai išvesta maliarijai atsparių uodų rūšis užkirs kelią uodų organizme vystytis maliarijos užkratui.
Londono Karališkosios kolegijos ir Vašingtono universiteto Sietle, JAV tyrėjai įsitikinę, kad rado tinkamą sprendimo būdą: genas įterptas į uodo DNR sritį, susijusią su vabzdžio rūpinimusi savimi. Genas skatina išsiskirti tam tikrą fermentą, dalijantį DNR į dvi dalis. Vėliau šis genas turėtų paplisti po vyriškosios lyties uodo sėklos ląsteles. Trumpiau tariant, geną paveldės visi modifikuotojo uodo palikuonys.
Mokslininkai mano, kad šį genų modifikavimo metodą sėkmingai pavyks taikyti ir kitais atvejais. Tikimasi, kad galbūt pavyks genomą modifikuoti ir uodus priversti maitintis ne žmonių, bet gyvūnų krauju – tai išspęstų daugelį problemų ir žmones apsaugotų nuo straipsnio pradžioje minėtųjų ligų.